Vietovė

Sukiniai yra Pabaisko seniūnijoje, apie 15 km į pietus nuo Ukmergės, kairiajame Šventosios krante, prie Žuvintės upelio žiočių. Ribojasi su Pranių, Kulniškių kaimais ir su Šventosios upe.

Pavadinimas Sukiniai yra asmenvardinės kilmės. Jis padarytas iš nebevartojamo asmenvardžio Sukinis vedinio Sukas ir priesagos -inis. Sietinas ir su žodžiu „suk-ti“ (Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011).

Kaip teigiama istoriniuose šaltiniuose, kaimą XIX a. pradžioje įkūrė čia atsikėlę rusų sentikiai. Sukiniuose yra veikiančios jų kapinaitės. Kitados šiame kaimelyje buvo daugiau nei šimtas sodybų, kuriose gyveno daugybė šeimų.

Lankytinos vietos apylinkėse

Sukinių kaimas turtingas valstybės saugomų gamtos, archeologijos paveldo objektų, įtrauktų į Kultūros vertybių registrą. Vienas žymiausių gamtos paveldo geologinis objektas – įspūdingo dydžio akmuo, vadinamas Moku. Akmuo yra kairiajame Šventosios krante, ant viršutinės upės terasos, prie miško kelio Pašilė–Sukiniai. Matoma Moko akmens dalis yra apie 7,5 m ilgio, apie 6 m pločio ir apie 1,7 m aukščio. Šalia gulintis Mokiukas – 5,3×3,4 m dydžio, 1,7 m aukščio. Sukinių Mokai – viena iš kelių lietuvių gyvenamuose kraštuose užfiksuotų Mokų šeimynų arba taip vadinamų pavienių akmenų.

Akmenys Mokai laikomi nepaprastais, kartais net gyvais, todėl ne veltui apie Sukinių Moką ir jo šeimyną sklando aibė pasakojimų ir padavimų. Apie Sukinių Mokus yra užrašyta keletas lietuvių liaudies padavimų, kurie publikuoti įvairiuose tautosakos rinkiniuose.

XIX a. viduryje, susidomėjęs pasakojimais apie Moką, čia kasinėjo archeologas mėgėjas, kraštotyrininkas Pranciškus Vilčinskis (1799-1859). Istorijos institutas 1971 m.  tyrė akmens aplinką (archeologas Vytautas Urbonavičius). Buvo rastos 2 duobės: viena primenanti stulpavietę, kita – užpildyta akmenimis ir pelenais. Manoma, kad jos yra apeiginio pobūdžio. Be to, rasta lipdyto puodo brūkšniuotu paviršiumi šukė. 1976 ir 1984 m. akmenį žvalgė MMT [4, 9, 11].

Netoli Moko akmens yra dar vienas valstybės saugomas gamtos paveldo geologinis objektas –Šaltupio akmuo, kurio matmenys – 3,8 x 2,5x 1,3 m [4].

Maždaug už 1 km nuo Moko, Žuvintės upelio dešiniajame krante, netoli žiočių yra valstybės saugomas hidrogeologinis gamtos paminklas – įspūdingas geizerinio tipo Žuvintės šaltinis. Šaltinis tarsi bedugnis – maždaug 6 metrų gylio ir 1 metro skersmens. Jame „verda‘‘ skaidrus, savito skonio vanduo. Įdomu, kad po 30 cm sluoksniu skaidraus vandens, gelmėse be paliovos kunkuliuoja smėlio ir vandens emulsija. Visa Žuvintės upelio teritorija yra valstybinis kompleksinis Žuvintės kraštovaizdžio draustinis.

Natūralioje Sukinių pievoje, esančioje prie pat Žuvintės šaltinio, ties upės išsišakojimu, gyvena saugomų rūšių drugelių – stepiniai perlinukai bei juodieji apolonai, auga saugomi augalai – šalmuotosios gegužraibės bei raudonosios gegunės.

Kaimo vakarinėje dalyje, prie Šventosios ir Žuvintės santakos, prie kelio į Veprius yra vienas didžiausių Ukmergės rajone Sukinių piliakalnis, vietinių gyventojų vadinamas Pilaite. Šis piliakalnis įeina į archeologinių paminklų kompleksą, kurį sudaro akmens amžiaus stovyklos liekanos, piliakalnis ir akmuo Mokas. Įvairiais metais atliktų archeologinių žvalgymų metu nustatyta, kad tai buvo gynybinis piliakalnis, kurio aikštelėje rasta 0,9 m storio kultūrinis sluoksnis, jame – žiestos keramikos, akmenų grindinys. Piliakalnio šiaurinėje papėdėje yra senovinės gyvenvietės liekanų. Piliakalnis pagal radinius datuotinas II tūkst. po K. pirmaisiais amžiais.

Informacijos šaltinis: www.vilnijosvartai.lt

Nuotraukos: SUKINIŲ SODŽIAUS BENDRUOMENĖ