Gamtinė žemdirbystė

Gamtinė žemdirbystė­ – tai ne tik tai, kad reikia atsisakyti žemės arimo ir kasimo, mineralinių trąšų ir kitų cheminių medžiagų naudojimo, tai ir sąmoningas požiūris į žemę ir į augalus, kaip į bendrą gyvą organizmą. Filosofiniu globaliu požiūriu visas mūsų Žemės rutulys yra vientisas gyvas organizmas tampriai tarpusavyje susijęs. Ir į mūsų daržą mes taip pat privalome žiūrėti kaip į vientisą gyvą organizmą tampriai tarpusavyje susijusį. Kaip augalai negali būti pilnaverčiai augdami be dirvos, taip ir dirva negali būti sveika ir pilnavertė be augalų. Štai tokiu požiūriu ir pagrįsta gamtinė žemdirbystė.

Dabar, praėjus eilei metų, apie gamtinę žemdirbystę rašo daugelis žmonių ir širdis džiaugiasi, kad daugelis ją taiko savo daržuose, o pabandę, net negalvoja grįžti prie tradicinės.

Kuo skiriasi gamtinė žemdirbystė nuo tradicinės čia aš neminėsiu, apie tai informacijos šiuo metu nemažai, paminėsiu tik pačią gamtinės žemdirbystės esmę, kuri kaip ir viskas kas genialu yra labai paprasta ir telpa į kelias eilutes: lysvės nuolatinės, vietoje kasimo ir arimo dirva dengiama storu augalinės organikos sluoksniu. Organika naudojama kuo įvairesnė: tai ir virtuvinės atliekos, nušienauta žolė, šiaudai, nukritę medžių lapai, susmulkintos šakelės, pjuvenos ir tos pačios piktžolės (kurias geriau vadinti geržolės). Bet kurioje laisvoje vietoje tiek pavasarį, tiek vasaros pabaigoje sėjami sideratai. Na ir dar viena svarbi sąlyga, tai kuo didesnis augalų, augančių mūsų lysvėse įvairumas. Štai ir viskas. Ir kas svarbiausia ši gamtinės žemdirbystės agrotechnika su nedideliais niuansais veikia visur, bet kurioje klimatinėje zonoje ir bet kuriame dirvožemyje. Veikia ji ir pas mus.

Dabar jau net ir neįsivaizduojame kitokio daržovių auginimo būdo nei gamtinė žemdirbystė. Darbo žymiai mažiau, o ir tas pats malonus ir kūrybingas.

Algirdas ir Dalia
www.sodyba.org